Padelis Lietuvoje skaičiais
330 kortų, 78 arenos, 26 miestai ir miesteliai, 183 treneriai. Suskaičiavome visą šalies padelio infrastruktūrą ir peržiūrėjome 147 tūkst. rezervacijos laiko langų, kad atsakytume į paprastą klausimą: kiek Lietuvoje iš tikrųjų yra padelio – ir kiek jo žaidžiama.
Apie padelio augimą Lietuvoje kalbama daug, bet skaičių beveik nėra. Šis tekstas – bandymas juos pateikti: kiek šalyje yra kortų ir kur jie stovi, kiek jų po stogu, kada jie užimti, kiek yra trenerių ir turnyrų. Visi duomenys agreguoti iš vieno šaltinio ir vienu metu, tad juos galima lyginti tarpusavyje.
Šalies momentinė nuotrauka
Trys skaičiai iš šešių verti atskiro sakinio. 26 miestai ir miesteliai reiškia, kad padelis jau nebėra didmiesčių sportas – kortų yra Ukmergėje, Šilutėje, Molėtuose, Prienuose ir Ignalinoje. 75 % po stogu paaiškina, kodėl Lietuvoje padelis yra ištisų metų sportas, o ne sezoninis. O 32 tūkst. korto valandų per savaitę yra tikroji rinkos talpa: tiek laiko šalies arenos kas savaitę paskelbia rezervacijai.
Kortai ir arenos: kur jie stovi
Trys didieji miestai talpina 65 % visų šalies kortų, o vien Vilnius – daugiau nei trečdalį. Bet antra vieta priklauso ne Kaunui: Klaipėda su 52 kortais devyniose arenose lenkia Kauną penkiais kortais, nors gyventojų turi beveik dvigubai mažiau.
Miestai, turintys 9 ir daugiau kortų. Likę 33 kortai pasiskirstę 18-oje mažesnių vietovių.
Vidutinė Lietuvos padelio arena turi 5,2 korto, bet vidurkis slepia labai skirtingus objektus: nuo vieno lauko korto kaimo turizmo sodyboje iki 18 kortų komplekso Kaune. Dešimt didžiausių arenų kartu talpina 120 kortų – daugiau, nei jų yra visame Vilniuje.
| Miestas | Arenų | Kortų | Uždarų | Lauko | Kortų / arenai |
|---|---|---|---|---|---|
| Vilnius | 23 | 115 | 93 | 22 | 5,0 |
| Klaipėda | 9 | 52 | 37 | 15 | 5,8 |
| Kaunas | 7 | 47 | 34 | 13 | 6,7 |
| Šiauliai | 4 | 26 | 24 | 2 | 6,5 |
| Panevėžys | 4 | 22 | 19 | 3 | 5,5 |
| Klaipėdos r. | 3 | 17 | 13 | 4 | 5,7 |
| Palanga | 4 | 9 | 6 | 3 | 2,3 |
| Alytus | 4 | 9 | 5 | 4 | 2,3 |
| Visa Lietuva | 78 | 330 | 247 | 83 | 5,2 |
Trys iš keturių kortų – po stogu
Lietuvos padelio infrastruktūra pastatyta orui, o ne saulei. 247 kortai iš 330 yra uždari, ir tai yra svarbiausias vienas faktas apie šį sportą Lietuvoje: jis nesustoja lapkritį. Šiauliuose po stogu yra 24 kortai iš 26, Vilniuje – 93 iš 115. Lauko kortai koncentruojasi pajūryje ir kurortuose, kur jie veikia kaip vasaros pajėgumų priedas.
Skirtumas matyti ir paklausoje. Liepos duomenimis uždarų kortų užimtumas – 23,2 %, lauko – 9,4 %. Net vasarą, kai lauko kortas yra maloniausias variantas, žaidėjai renkasi stogą: garantuotą laiką, apšvietimą ir nepriklausomybę nuo lietaus.
Kortai gyventojui: Palanga lenkia visus
Absoliutūs skaičiai palankūs Vilniui, bet padelio prieinamumą geriau matuoja kortai 100 tūkst. gyventojų. Šioje lentelėje pirmauja kurortai ir uostamiestis, o Kaunas atsiduria paskutinis tarp didžiųjų.
Palangoje vienas kortas tenka maždaug 2 300 gyventojų, Kaune – 6 600. Šalies vidurkis – 11,4 korto 100 tūkst. gyventojų.
Palangoje kortų 100 tūkst. gyventojų yra beveik tris kartus daugiau nei Kaune. Kurortinės arenos statomos ne miesto gyventojams, o sezoniniam srautui – todėl vasarą jos yra pigiausios šalyje, o žiemą pusė jų nedirba.
Kada Lietuva žaidžia padelį
Peržiūrėjome 147 446 pusvalandžio laiko langus, paskelbtus 59 arenose per dvi savaites, ir pažiūrėjome, kurie jų užimti. Bendras užimtumas – 19,6 %, bet vidurkis čia beprasmis: paros kreivė turi du aiškius kuprus ir vieną gilų slėnį.
Uždarų kortų pikas – 19 val. (44,7 %). Antras, mažesnis pikas – 11 val. (29,8 %), kai žaidžia laisvo grafiko žaidėjai. Lauko kortų kreivė triskart plokštesnė.
Piko valanda Lietuvoje yra 19:00, ir ji beveik keturis kartus tankesnė už 8 val. ryto. Bet įdomiausia yra ne pikas, o vidurdienis: 11 val. uždarų kortų užimtumas siekia 29,8 % – daugiau nei 15 ar 16 val. Tai reiškia, kad Lietuvoje jau susiformavo dienos metu žaidžiančių žmonių grupė, nors būtent tos valandos yra pigiausios.
Savaitės ritmas paprastesnis: šeštadienis lenkia visas darbo dienas beveik dvigubai, o pirmadienis yra tuščiausia savaitės diena.
Vakaro pikas (18:00–21:30) skirtingai atrodo skirtinguose miestuose. Vilniuje beveik pusė vakaro laiko langų jau užimti – tai riba, ties kuria žaidėjai pradeda jausti, kad „nieko nėra“. Kituose miestuose vakare vis dar laisva daugiau nei trys ketvirtadaliai kortų.
| Miestas | Stebėti kortai | Vakaro užimtumas |
|---|---|---|
| Vilnius | 88 | 45,7 % |
| Klaipėdos r. | 17 | 35,7 % |
| Kaunas | 47 | 28,6 % |
| Klaipėda | 50 | 23,1 % |
| Palanga | 9 | 14,9 % |
| Alytus | 7 | 12,1 % |
| Panevėžys | 22 | 12,1 % |
Šiauliai į šią lentelę neįtraukti: didžiausia miesto arena rezervacijų tvarkaraščio viešai neskelbia, tad turimi 12 kortų duomenys realios paklausos neatspindi.
Pamatykite laisvus kortus visose šiose arenose
Rallio sujungia šalies arenų tvarkaraščius į vieną vaizdą – laisvi langai ir kainos greta, o ne dvylikoje skirtingų rezervacijos sistemų.
Treneriai: 183 vardai, netolygiai pasiskirstę
Šalies trenerių kataloge – 183 padelio treneriai, dirbantys 8 miestuose; 40 arenų turi bent vieną priskirtą trenerį. Bet trenerių tankis nekartoja kortų tankio. Kaune vienam treneriui tenka 1,2 korto, Vilniuje – 1,6, o Panevėžyje – 7,3. Ten, kur kortų daug, o trenerių mažai, pradedantiesiems įeiti į sportą sunkiausia.
Kaunas turi daugiausiai trenerių kortui, Panevėžys – mažiausiai. 14 trenerių miesto nenurodė.
| Miestas | Trenerių | Kortų | Kortų vienam treneriui |
|---|---|---|---|
| Vilnius | 71 | 115 | 1,6 |
| Kaunas | 40 | 47 | 1,2 |
| Klaipėda | 31 | 52 | 1,7 |
| Šiauliai | 9 | 26 | 2,9 |
| Palanga | 6 | 9 | 1,5 |
| Alytus | 5 | 9 | 1,8 |
| Plungė | 4 | 4 | 1,0 |
| Panevėžys | 3 | 22 | 7,3 |
Turnyrai: 49 datos, penki organizatoriai
Lietuvos padelio varžybų kalendorių sudaro penki atskiri organizatoriai ir platformos. Šiuo metu juose paskelbti 49 turnyrai, iš kurių 30 dar neįvykę. Sezonas turi du aiškius pikus – liepą ir rugsėjį, o gruodį varžybinis gyvenimas beveik sustoja, nors kortai lieka atviri.
Rodomas likęs sezonas nuo birželio. Ankstesni 2026 m. mėnesiai neįtraukti – kalendoriai renkami nuo birželio, todėl praėję turnyrai suskaičiuoti nepilnai.
Kas toliau: šešios arenos statybų stadijoje
Registre yra dar šešios arenos, kurios dar neveikia: viena pastatyta ir laukia atidarymo, trys planuojamos, dvi projektavimo stadijoje. Jei visos jos atsidarys, šalies arenų skaičius augs maždaug 8 %, o tai reiškia, kad artimiausiais metais didesnis pokytis bus ne kortų skaičius, o jų užimtumas: šiandien vidutinis Lietuvos kortas stovi tuščias keturias valandas iš penkių.
| Stadija | Arenų |
|---|---|
| Planuojamos | 3 |
| Techninis projektas | 1 |
| Projektiniai pasiūlymai | 1 |
| Pastatyta, dar neatidaryta | 1 |
Penkios išvados
- Padelis Lietuvoje – uždarų patalpų sportas. 75 % kortų po stogu, ir būtent jie surenka 87 % visų užimtų laiko langų.
- Rinka jau ne didmiesčių. Kortai stovi 26 vietovėse, tarp jų – Ukmergėje, Šilutėje, Molėtuose, Ignalinoje.
- Trūksta ne kortų, o vakaro valandų. Šalies vidurkis – 19,6 % užimtumo, bet Vilniaus vakaras – 45,7 %.
- Vidurdienis nebėra tuščias. 11 val. užimtumas didesnis nei 15 val., nors kaina tuo metu žemiausia.
- Treneriai pasiskirstę netolygiau nei kortai. Nuo 1,2 korto treneriui Kaune iki 7,3 Panevėžyje.
Apie tai, kiek visa tai kainuoja, rašėme atskirai: kiek Lietuvoje kainuoja padelio kortas – 123 919 kainuotų laiko langų analizė.
Metodika
Ataskaita remiasi dviem duomenų rinkiniais, agreguotais 2026 m. liepos 20 d.
Infrastruktūros registras. Rallio arenų ir kortų registras: 78 veikiančios Lietuvos padelio vietos ir 330 kortų su nurodytu tipu (uždaras / lauko). Registras apima ir komercines arenas, ir viešus bei sodybų kortus. Neįtraukti dar neatidaryti objektai (jie skaičiuoti atskirai) bei ne Lietuvos arenos.
Rezervacijų panelė. Vieši arenų rezervacijos tvarkaraščiai, nuskaityti 2026-07-10–07-25 laikotarpiui: 147 446 pusvalandžio laiko langai 59 arenose ir 285 kortuose. „Užimtumas“ čia reiškia paskelbtų laiko langų, jau užimtų nuskaitymo metu, dalį – tai paklausos, o ne pajamų rodiklis, ir jis yra apatinė riba: tolimesnės datos natūraliai dar nespėjusios prisipildyti. Arenos, kurios tvarkaraščio viešai neskelbia arba rezervacijas priima telefonu, į paklausos pjūvius nepatenka – tokie atvejai pažymėti prie atitinkamų lentelių.
Treneriai ir turnyrai. Trenerių skaičius – Rallio trenerių katalogo įrašai (183), turnyrai – penkių Lietuvos varžybų kalendorių agregacija (49 turnyrai, iš jų 30 dar neįvykusių). Turnyrų kalendoriai renkami nuo 2026 m. birželio, todėl ankstesni šių metų mėnesiai nepilni ir mėnesio pjūvyje nerodomi.
Gyventojų skaičiai. VĮ Registrų centro savivaldybių gyventojų duomenys 2026 m. sausio 3 d. Rodikliai skaičiuoti savivaldybei, o ne miestui.
Šios ataskaitos skaičius galima laisvai cituoti nurodant šaltinį „Rallio, Padelis Lietuvoje skaičiais (2026)“ ir nuorodą į šį puslapį. Klausimai ir tikslesni pjūviai – susisiekite.